- vingrus
- vingrùs, -ì adj. (4) LsB56, Rtr, NdŽ, vìngrus, -i (1) BzF198
1. Š, DŽ, KŽ, ŽŪŽ83, Vlkš, Tlž, Krs vingiuotas, išsiraitęs: Jie susėdo į karietą ir greitai nukūrė vingriais sodo takeliais J.Jabl. Per tas aukštumas besigrauždamas, Nemunas čia turėjo pasidaryti vingrus EncI306. Takelis status, vingrus ir dabar slidus nuo rasos Pt. Bėgte nubėgsiu, trivot trivosiu, jei nevingrūs laukeliai, jei nesraunūs upeliai, rasi trivosiu KlvD89. Labai tolims kelužis, labai vingrios upužės, pikt atkeliauti RD109. Vingrūs laiptai rš. | Kelias vingria kirmėle raitėsi kalvų šonais Šlč.
viñgriai adv. NdŽ, KŽ: Kelias vingriai sukaliojosi rš. Mudu vingriai dardėjome keliu Šlč.2. LsB442 įmantrus: Įvairus žodis, vingri padarynė G120. Aikštingai vingrios baroko formos rš. Suraito vingrų parašą rš. Iš jo lūpų sruveno vingri, išmoninga melodija, kurios nė labiausiai įgudusi ausis nebūtų atskyrusi nuo lakštingalos P.Cvir. Jau prisiaudžiau plonų drobelių, jau prisirašiau vingrių raštelių NS331. Vai kas ma[n] išaus plonas drobeles, kas ma[n] išrašys vingrius raštelius? LTR(Klvr). Pas mamužę augau, vargo neturėjau, už stalelio sėdėdama vingrius raštus rašiau KlpD32. Ne tiek aš gėriau, kiek šalia liejau ant vingrių̃jų raštelių LB36. Šilkų nytelės, nendrių skietelis, kodėl nevingrus marčios raštelis VoL447.vingrù n.: Atpratau nuo didelių žemyno miestų. Ten viskas taip vingru, tiek daug varginančio dirbtinumo rš. viñgriai adv.: Tep vingriai išvedžiojo visokiais siūleliais Švnč. Išneš skepetytę vingriai išrašytą KlvD17. Ims pasakoti – vingriai, įmantriai, kaip spausdintose knygelėse rš.3. Rtr, BŽ581 lankstus: Kuo daugiau mankštinsimės, tuo sąnariai bus vingresni rš. Jis [įgėręs] ištisą naktį išdarinėdavo vingriausias figūras J.Avyž. 4. BŽ573 apsukrus, gudrus, guvus: To kaimo žmonės vingrūs kaip ir besiraivantis jų upelis rš. Vingrus diplomatas rš. 5. BzBkIV62, KŽ įžvalgus: Vingrùs protas DŽ.viñgriai adv. DŽ: Viñgriai išsisukinėti Lp.
Dictionary of the Lithuanian Language.